
Džiaugiamės pristatydami naująjį Rumšiškių kultūros centro logotipą, kurį sukūrė rumšiškietė Laimutė Varkalaitė!
Dalijamės grafikos dizainerės mintimis ir kūrybos procesu.
Naujasis Rumšiškių kultūros centro logotipas kviečia šviesti kultūra
Kas yra kultūra? Kokį vaidmenį joje vaidiname kiekvienas iš mūsų? Ar kultūra gali išlikti, kai esame skyrium, ne kartu? Kokia kultūros samprata vyrauja Rumšiškėse? Šie ir kiti klausimai buvo įkvėpimas naujojo Rumšiškių kultūros centro logotipo idėjų paieškose. Ir, visgi, pirmųjų pavadinimo raidžių trumpinys, miestelio lokacijos ypatumai, bendruomeniškumo simbolika, gamtos motyvai – tai, nuo ko prasidėjo idėjos paieškos ir kas atrodė būsią tolesnėmis kryptimis, neatliepė ir teliko grafiniai vaizdai popieriaus lape.
Taigi – eskizavimo etapas tęsėsi. Aišku buvo viena – logotipo idėjos ir koncepcijos gimimui reikia laiko, lėto augimo ir subrandinimo. Ir štai – rugsėjo pradžioje įvykusi miestelio šventė tampa įkvepiančia atspirtimi naujai centro ženklo grafinei krypčiai. Pažvelgiau tąsyk į mus visus susirinkusius aikštėje „praskrisdama“ paukščio žvilgsniu: kiek daug taškelių būrin suėjusių, smagiai susitelkusių. Nugulė tie taškeliai į abstrakčias kompozicijas. Asociacijų daug – bendruma, vienis, buvimas kartu; tada gimė atsakymai ir į klausimą „kas yra kultūra?“ – mes – kurie ir kai esame skirtingi, nesiekiantys idealumo, bet kuriantys besikeičiančio silueto dinamišką formą, kurios išlikimui būtinas mūsų susitelkimas ir kiekvieno savęs suvokimas esant kaip gyvybiškai svarbios tos formos sandaros dalimi.
Neapibrėžtumas ir distancija nuo formų konkretumo leido natūraliai plėtotis idėjai ir tikslingai grįžti prie siekio logotipe pavaizduoti tai, kas būtų būdinga Rumšiškėms, Rumšiškių kultūros centrui. Ir tada pakilo akys į viršų. Sietynas. Jau kelis dešimtmečius neatsiejama centro architektūrinė detalė. Turintis aiškią ašį, centrą ir aplink jį pabirusius trimis eilėmis šviesos sklaidos šaltinius. Ir štai – taškelių abstracija įgavo konkretumo. Ženklas – sietyno stilizacijos inspiracija – tapo aiškus, sutelktas, simetriškas, apjungiantis formas ir suvedantis jas į centrą, tarsi bendrą tikslą, link to, kas rūpi ir kas kuria bendrystę. O jo inversija – baltas kontūras tamsiame fone – tarsi sušvito!
Tad – švieskime kultūra! Kiekvienas
