EDUKACIJA „ŽOLINIŲ TRADICIJOS IR ŽOLYNŲ RIŠIMAS SU DAILININKE AUDRONE SKARBALIŪTE“🌿🌾🌿

Iki Žolinių – Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo šventės likus trims dienoms, ketvirtadienio vakarą pravieniškiečiai Audronės Skarbaliūtės vedamoje edukacijoje plačiau sužinojo apie šventės pagonišką ir krikščionišką kilmę, apie tradicijų persipynimą bei šiandien gyvuojančius gražius papročius. Žolynais ir obuoliais kvepiančioje aplinkoje, skambant Rumšiškių kultūros centro folkloro ansamblio „Nedėja” atliekamoms liaudies dainoms ir vadovei Loritai Kulakauskienei kankliuojant, iš Audronės atsivežtų įvairių žolynų merginos pynė vainikus. Pagal seną paprotį jų reikėdavo nusipinti 9 iš skirtingų augalų ir po švenčių iškabinti gerąjame namų kampe. Žolinių vainikais tikėta kaip namų apsauga: buvo smilkomi užėjus perkūnijai, plikoma arbatai- susirgus, statant naują namą- įpinama į pabaigtuvių vainiką…
Dailininkė Audronė Skarbaliūtė priminė, kad svarbiausias šventės akcentas išlikęs Lietuvoje iki šių dienų- Žolinių puokštė, be kurios seniau nedera buvo eiti bažnyčią, neva „atėjus tuščiomis rankomis, velnias į rankas įbruks uodegą” ir papasakojo apie jos kilmę, naudojamus augalus, bei jų reikšmes. Į puokštę būtinai įdėdavo diemedžio, jo neturint pelyną ar kietį- tai visos puokštės, simbolizuojančios pasaulio gyvybės medį, stiebas. Aplink jį, atkartojant senovines puokštes, edukacijos dalyviai dėjo javų varpas, žydinčius raudonėlius, mėtas, darželio gėles, kiti įkomponavo ąžuolo lapus ir šermukšnio šakeles su uogomis.
🌿Gražiausia Žolinių tradicija- padėka Žemei Motinai už gyvastį, žolynus, derlių, dalinimasis kuo turima ir bendruomeniškumas. Edukacijos vakarą buvo pasidalinta išmintimi, žiniomis, muzika, dainomis, žolynais, vaisiais, duona, gera nuotaika ir išgyventa bendryste. Į namus parsineštos susirištos puokštės laukia Žolinių.
Džiugios ateinančios šventės! 🌿🌸
Tekstas ir nuotraukos Aušros Radzevičienės