Tęsiame minčių ir prisiminimų ciklą, kuriame dalijamės renginio dalyvių patirtimis ir įspūdžiais.

 

Šiandien kviečiame paskaityti Aušros Gerulaitienės mintis. 2024-aisiais ji „Tėkmėje“ dainavo bendruomenės chore, o šiemet tapo šokio spektaklio dalimi.

 

„Tėkmėje: bendrystės, šokio ir tikėjimo stebuklas

Istorijos tėkmėje, laiko tėkmėje, gyvenimo tėkmėje… vien renginio pavadinimas „Tėkmėje“ sukelia gilių apmąstymų, o prisiminus prieš dvejus metus vykusį vakarą, širdyje nubunda jaudinantis virpulys, kūrybinis įkvėpimas ir prisiminimų džiugesys. Tuomet kartu su Rumšiškių miestelio dainininkais kartu dainavau. Tomis akimirkomis jutau begalinę laimę, vidinę laisvę ir vienybę, nors kartu supratau, kad dainavimas – ilgo ir kruopštaus mokslo reikalaujantis menas.

Šį pavasarį, išvydusi Rumšiškių kultūros centro kvietimą vėl pasinerti į „Tėkmę“ ir tapti šokio performanso dalimi, akimirksniu supratau – privalau ten būti. Tuo labiau, kad šokis jau du dešimtmečius yra mūsų su vyru Laimiu bendras hobis ir gyvenimo palydovas, tad abu nedvejodami nuskubėjome į pačią pirmąją repeticiją. Čia vėl iš naujo išgyvenau tą tikrą, tyrą džiaugsmą, kai bendra kūryba ir jaukūs juokeliai akimirksniu suartina skirtingų kartų rumšiškiečius, dar ką tik buvusius visiškais nepažįstamaisiais. Tai nepakartojamas jausmas – būti kartu, patirti kažką naujo ir žavėtis profesionalių šokėjų (mūsų mokytojų) judesių grakštumu.

Vis dėlto dar didesnį įspūdį paliko visų žmonių tikėjimas, kad nepaisant jokių sunkumų ar gamtos išdaigų, įmanoma sukurti kažką didingo. Tikėjimas yra viena galingiausių varomųjų jėgų gyvenime, todėl manau, būtent jis padėjo Rumšiškių kultūros centro direktorei Modestai Kalinauskienei ir jos komandai sukurti tikrą stebuklą bei nugalėti pačią gamtą – šventės dieną pliaupęs lietus galiausiai užleido vietą saulei, dovanodamas mums vėl dar nepamirštamas bendrystės ir džiaugsmo akimirkas.“

 

Domas Rimeika