Šį magišką, rūkais pasidabinusį rytą, suspindo žolėje rasa, kuri kėlė aukštyn didelį būrį moterų, susirinkusių į Dovainonis. Ore tvyrojo nepakartojami žolynų aromatai, atpalaiduojantys garsai ramino sielą, lietuvių liaudies sutartinės jungė gražiai bendrystei. Buvo nepaprastai gera būti! Jausti gyvenimo grožį, nuraminti sielą ir mintis, jausti begalinį ryšį su supančia gamta ir vienai su kita. Visa visuma pakylėjo, ryto magija užbūrė ir kvietė jau pradėti laukti, kol kitąmet trumpiausią naktį metuose vėl pakvies susiburti ryto rasa.