Visą birželio 14 dieną besitęsiantis lietus- tarsi simbolinė dangaus rauda, atkartojusi šimtų tūkstančių 1940-1953 m. iš savo gimtųjų namų, prievarta išvežtų, suluošintų, mirusių nuo bado, ligų, nepakeliamų darbo ir gyvenimo sąlygų, kalintų ir nužudytų kalėjimuose, tolimose Sibiro taigos ir tundros platybėse žmonių raudą, raudą šiandieninio karo Ukrainoje aukų motinų ir vaikų… 
Uždainavus “Lietuva brangi…” visi susirinkusieji sustojo pritarti- lyg maldai! Su kiekvienu dainos posmu vis garsiau, ryžtingiau, tvenkiantis ašaroms akyse, ne rankomis, o širdimis apkabinę Tėvynę- Lietuvą.
RKC Pravieniškių salės kultūrinių renginių organizatorė Aušra Radzevičienė perskaitė pranešimą, primindama istorinius faktus, okupantų vykdytų suėmimų ir deportacijų visose trijose Baltijos šalyse ištremtųjų skaičius. Baigdama pranešimą, pažymėjo, kad: “Trėmimus patyrusi karta, prisiminimais atverdama išgyventą kančią, mums perdavė stiprybę, išsaugojo Vilties sėklos gyvasį, kuri įkvėpė tautą ją daiginti, išauginti ir pražydinti kaip Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę”.
Minėjime mintimis, šiandieninio karo įvykių Ukrainoje kontekste, dalinosi Pravieniškių seniūnijos seniūnas Kęstutis Marcinkevičius.
Ilgametė Gedulo ir Vilties dienos paminėjimų organizatorė Birutė Preikšaitienė- Šėgždaitė tremtinių dukra, pusantrų metų iš Chabarovsko tėvelio su šeima parvežta į Lietuvą, pati tremties neatsimena. Prieš ketvirtį amžiaus, mokytojaudama buvusioje Stasio Tijūnaičio pagrindinėje mokykloje, su bendraminčiais burdama Pravieniškių bendruomenę, kalbino ir užrašinėjo kaimo žmonių prisiminimus, organizavo pirmuosius tremtinių susibūrimus- “Sąšaukas”. Jos išsakytos mintys išjaustos ir gilios- retėja kaimo šviesuolių tremtinių gretos, o ir anksčiau vykusių susibūrimų tradicijos keičiasi, ir daug nerimo dėl karo Ukrainoje…
Jautriais išgyvenimais tremtyje dalinosi Regina Gadlijauskienė- Malinauskaitė, būdama kūdikiu iš Žaslių su artimaisiais išvežta į Krasnojarsko sritį. Dalyvavusios puseserės Marytė Simanavičiūtė- Kelmelienė ir Ona Simanavičiūtė- Plytnykienė- dviejų brolių Prano ir Antano, išvežtų iš Pravieniškių su kitais artimaisiais, dukros, gimusios skirtingose Krasnojarsko vietose. Ona su jauduliu prisiminė jų šeimos, grįžusios iš tremties į tėviškę, patirtis iš naujo kuriant gyvenimą.
Boleslovas Aleksandravičius- trėmimų siaubo nepatyrė, bet tautos žaizdų skausmą žino iš senelių pasakotų išgyvenimų. Jis išreiškė rūpestį tuštėjančia Lietuva, išvykstančiu svetur jaunimu.
Visų sovietinės okupacijos ir genocido aukų, dabartiniame kare žuvusiųjų ukrainiečių atminimas buvo pagerbtas Tylos minute.
Minėjime muzikinę programą dovanojo akordionu grojęs ir su atlikėjais iš Žiežmarių KC vokalinio ansamblio “Žiežmara” kartu dainavęs dovainonietis Vytautas Aleknavičius. Liaudies dainomis renginį papuošė RKC Pravieniškių folkloro ansamblio “Praviena” dainininkės su vadove Ernesta Žiūkiene.
Dėkojame tremtinėms Reginai Paškevičienei-Makarevičiūtei ir jos dukrai Janinai Paškevičiūtei, Reginai Gadlijauskienei-Malinauskaitei, tremtinių dukroms Birutei Preikšaitienei-Šėgždaitei, Onai Plytnykienei-Simanavičiūtei, Marytei Kelmelienei-Simanavičiūtei ir anūkei Indrei Kelmelytei bei Boleslovui Aleksandravičiui už buvimą kartu ir visiems, kurie nepabijoję lietaus susibūrė paminėti pravieniškiečiams ir visai mūsų valstybei svarbios dienos.Teksto autorė Aušra Radzevičienė
Nuotraukų autoriai Lina Mockevičienė, Aušra Radzevičienė ir Leonas Vytautas Glinskis
