Sveiki sulaukę pavasario, šviesaus, skaidraus ir gaivaus meto, kuomet nuobodžias ir apniukusias dienas nugairina gaivaus vėjo gūsis, o saulelė ritinėdamasi dangumi vis kaitriau šviečia ir ištirpdo ledus ne tik žemėje, bet ir širdyse. Atbundanti gamta kasdien mus stebina ir priverčia nusišypsoti išvydus pirmą žalumą, galvą keliantį gėlės žiedelį, išgirdus parskridusių paukščių balsus. Jų giesmės aidi sodybų kiemuose, miškuose ir pievose skleisdamos džiugią žinią, keldamos naujam gyvenimui. Kovas- didysis paukščių grįžimo metas. Kovo 10-ąją paminėjome 40-ties paukščių dieną, 19-oji – pempės diena, o 25-ąją sutiksime gandrus. Žmonės ypatingai džiaugėsi sulaukę parskrendančių gandrų. Kaime sakydavo- Blovieščiai. Žodis reiškia „gerąją žinią”. Jeigu pamatai pirmą kartą skrendantį gandrą- laimingas būsi, visur suspėsi, darbai seksis. Jeigu pamatai ne gandrą pirmą, o varlę – būsi netikęs, nesuspėsi. Merginos apsidžiaugdavo, iš karto porą gandrų pamačiusios- šiais metais išskris iš gimtųjų namų. O pamačius tupintį gandrą, manydavo, kad šiemet dar „tupės” pas tėvelį… Anot etnologo Liberto Klimkos gandrinės kitados, prieš keletą tūkstančių metų, laikytos ir metų pradžia.

Vaikams sakoma, kad atskrisdami iš savo tolimosios kelionės, gandrai parneša pavasarį. Mat parskraidina po savo didžiuliais sparnais priglaudę kielę, kuri ir išspardanti paskutinius ledus nuo balų. Todėl vadinama ne tik kiele, bet ir „ledspira”. O ar žinojote, kaip dar buvo vadinamas gandras? Tai ir starkas, gužas, gužutis, garnys, busilas, bacionas, didutis. Skirtinguose regionuose vis kitaip vadintas ir savaip mylėtas. Kaišiadorių krašte, Kietaviškių apylinkėse ilgiau nei kitur Lietuvoje išsilaikė tradicija padėti ant tvoros stulpo ar pakabinti ant medžių, krūmų šakų bandelių vaikams ir sakyti, kad tai sugrįžusio gandro dovanos. Ta pačia proga svogūnų lukštuose šeimininkės padažydavo kiaušinių. Žaslių apylinkėse bandeles sudėdavo į padarytą tam gūžtą ar krepšelį. Na, o mes dovanojame Jums pavasariniu džiugesiu sklidiną lietuvių liaudies dainą „Pavasarėlio trumpa naktelė”.

Teksto autorė ir dainos atlikėja ERNESTA ŽIŪKIENĖ – Rumšiškių kultūros centro Pravieniškių folkloro ansamblio „Praviena” vadovė.