Šiandien Tik-ėjome mišku! Su pagarba, dėmesingai stebėdami augmeniją, medžius, jų tarpusavio santykius. Čia eglė stovi nunykus, vos gyva, šalia ąžuolo, čia drebulės trys, lyg sesės, šakomis susikibę, šaknimis susijungę…Miške panašiai kaip ir tarp žmonių, yra užgožiančių vienas kitą, skatinančių augti, stiebtis į viršų, yra bėgančių, yra gaudančių, apkabinusių, nepaleidžiančių ir vienišų, laukiančių, kad apkabintų! Ir apkabinom mes, tuos medžius, kuriuos mūsų širdis pasirinko, pajautusi jų energiją, traukiančią prieiti… Ar žinojot, kad Dovainonių miške yra vieta, kur miškas pats tarsi uždaręs vieną plotą? Ten kelias apaugęs, šakos virš kelio susikabinę, užvirtę medžiai, augmenija tanki. Toks jausmas lyg nenorėtų miškas ten įsileisti kiekvieno. Ta vieta tokia mistinė, lyg būtum atsidūręs visai kitokioj erdvėj ir kaip vaikas pradedi tikėti, jog ten, medžių drėvėse, nykštukai gyvena ir stebuklingi dalykai vyksta… Visko, ką matėm ir patyrėm neišduosime, kad smalsu Jums būtų kitą kartą tik eiti kartu! Buvo magiškas rytas! Dėkojame visiems, Tik-ėjusiems kartu! Dėkojame Miško Brolis LT Mariui, kuris mus vedė ir atskleidė daug miško paslapčių! Iki kito Tik-ėjimo! \