Vieną vasaros vėlyvos rytą,

Kai aušra lėtai per žemę ritos,

Pulkas moterų ant kalno ėjo,

Jausmą drobėje sudėt norėjo.

Ir susėdę prie ilgiausio stalo

Su vaizdu gražiausiu Kauno marių,

Jos tapyt lėtai lėtai pradėjo,

Drobėje širdim, jausmais kalbėjo.

Apie rudenį, medžius, šešėlius,

Apie vandenį ir saulę, gėlę,

Apie atspalvius, kiek daug jų būna,

Ramuma tada užliejo kūną…

Ir šį rytą po pušim ant skardžio,

Bus smagu ilgai dar prisiminti,

Nes svarbiausia vis tik šiandien buvo,

Būt visom kartu ir šiluma dalintis.

Šiandien rytas buvo tikrai nuostabus, oras buvo fantastiškas, gamta nurimus, tad kaip ir planuota, tapybos rytas „Drobėje jausmai prabyla” vyko ant Mergakanio. Kuo nuoširdžiausiai dėkojame grafikos dizainerei Ingai Kochanauskaitei už patarimus, pamokymus, padrąsinimus. Dėkojame visoms, kas dalyvavo. Kartu sukūrėme daug daug nepaprastai gražaus.